Renkantis metalinę stogo dangą

stogoRENKAMĖS STOGO DANGĄ: METALINIAI STOGAI
Šiame “Baltasis Aisbergas” straipsnyje, kalbinti ekspertai papasakos apie metalinius stogus – jų savybes bei privalumus, metalinių lakštų formos pasirinkimą, pagrindinius stogo dengimo bei įrengimo principus.

Metalinė stogų danga yra lengva – jos svoris kvadratiniam metrui siekia apie 4-5 kilogramus. Jos privalumu laikomas ir greitas montavimas bei demontavimas – dėl vienų ar kitų priežasčių prireikus išardyti stogo dangą, ją be nuostolių galima uždėti iš naujo. Iš kokybiškų medžiagų gaminama metalinė stogų danga gali laikyti iki 50 metų bei ilgiau. Metaliniams paviršiams įprastai didžiausia grėsmė yra drėgmė ir korozija, tačiau stogams naudojami lakštai yra padengti polimerinėmis medžiagomis, kurios apsaugo nuo rūdijimo.

Formos ir nuolydis. Galima rinktis iš trijų pagrindinių formų – plieninė čerpių imitacija, profiliuota trapecinė/ banguota stogų danga bei valcuota, vadinamoji klasikinė danga. Lietuvoje labiausiai paplitusi danga yra metalinės čerpės. Nuo pasirinktų lakštų profilio priklauso grebėstų išsidėstymas ir tvirtinimo elementai.

„Grebėstai, čerpių imitacijos profiliams turi būti sumontuoti tam tikrais atstumais, t.y. žingsniu, atitinkančiu konkretaus profilio čerpės ilgį. Vieniems profiliams tarpai tarp grebėstų centrų turėtų būti 33 cm, kitiems 35 cm ar net 40 cm. Klasikinei, falcinei dangai grebėstus rekomenduojama naudoti platesnius, apie 10 cm pločio ir išdėstyti tankiau, kas 20-30 cm, taip sumažinant skardos išlinkimų atsiradimo galimybę“..

Mažiausiai reikalavimų grebėstams taikoma pasirinkus trapecinio profilio lakštus. Tokiu atveju atstumai ir grebėstų pločiai nėra tokie svarbūs, svarbu, kad medinė konstrukcija būtų pakankamai tvirta, plokštumos lygios. Profilių rašto pasirinkimo galimybes dar gali riboti ir stogo nuolydžio kampas. Čerpių imitacijos profiliai tinka visiems stogams, kurie turi ne mažesnį nei 14 laipsnių nuolydį. Stogams, turintiems mažesnį nuolydžio kampą – galima rinktis trapecinius profilius (nuo 9 laipsnių), o jei stogo nuolydis minimalus (nuo 7 laipsnių) – reikėtų rinktis tik itin sandarius, falcinius profilius.

Garsas ir įkaitimas. Bene labiausiai pabrėžiamas trūkumas, kalbant apie metalinius stogus – garsas. Lietaus lašai tikšdami į metalinį stogą kelią didesnį garsą, nei kai kurios kitos dangos. Vis dėlto pašnekovai teigia, jog tai nėra jokia problema, jei stogas įrengiamas tinkamai.

Jeigu stogas yra apšiltintas laikantis visų technologinių reikalavimų, triukšmo nebus. Ir atvirkščiai – jei garsas praeina pro apšiltinantį sluoksnį ir yra girdimas namo viduje, vadinasi, kažkas įrengta negerai. Šiais laikais aš neįsivaizduoju gyvenamo pastato, kuriame nebūtų apšiltintas stogas, tad automatiškai atsiranda barjeras garsui. Žinoma, per lietų lauke stovint šalia metalinio stogo, girdėsis viskas, bet juk niekas ir nestovi lauke per lietų. Stipriam lietui lyjant ar krušos metu, garsas namo viduje yra kiek didesnis, lyginant su šiferiu ar su bituminiais lakštais, bet jei ir dėl to baiminamasi, galima naudoti tarpines, kurios papildomai slopina garsą.

Kitas su metaliniais stogais susijęs mitas – stogo įkaitimas. Stogas neįkais, jei bus tvarkingai įrengti ventiliuojami oro tarpai. Žmonės neretai mano, jog metalinis stogas vasarą įkaitina orą palėpėje. Tačiau jei stogas yra apšiltintas, ir jei tarp šilumos izoliacijos ir stogo dangos yra tvarkingai įrengti ventiliacijai skirti oro tarpai, to negali būti. Ventiliuojamą oro tarpą būtina įrengti visada, nesvarbu, kokia danga dengiamas stogas. Kuo stogo danga labiau įkaista, tuo oras greičiau cirkuliuoja, kyla į viršų ir pasišalina į lauką. Tad įkaitęs oras neužsilaiko, šilumai nėra jokios galimybės įveikti storą apšiltinimo sluoksnį ir patekti į pastato vidų.

Esant sudėtingesnei stogo konstrukcijai, įprastų ventiliacinių tarpų efektyvumo gali nepakakti, tada išeitis galėtų būti tinkamos spalvos pasirinkimas ar papildomų ventiliacinių kaminėlių įsirengimas.

„Paprastai nerekomenduojama dėti tamsių spalvų stogų – kuo šviesesnė danga, tuo mažiau ji įkaista. Pas mus nėra įprasta naudoti ventiliacinius kaminėlius stogo konstrukcijai, nors užsienyje tai yra labai įprasta ir plačiai naudojama. Galima susidėti ir ventiliacines čerpes, jos vizualiai estetiškai atrodo ir paprasčiausiai neleidžia dangai įkaisti“, – pasakoja specialistai.

Metalinių dangų tvirtinimo medžiagos. Čerpiniai ar trapeciniai profiliai tvirtinami specialiais, tos pačios spalvos, kaip ir stogo danga su sraigtais ir tarpinėmis, žemiausiose profilių (bangų) vietose, lakštus prisukant prie grebėstų, neperveržiant tarpinės.

Į sraigtų kokybę taip pat svarbu atsižvelgti – rinkoje yra pardavėjų, siūlančių „pigesnius“ sraigtus su tarpinėmis. Neaiškios kilmės sraigtų tarpinėms gali būti panaudota mūsų klimato sąlygoms netinkanti guma, sraigtai gali pradėti rūdyti, dėl to viso stogo sandarumas ir estetinis vaizdas gali stipriai nukentėti.

Metalinės dangos apdirbimas/pjaustymas. Plieno lakštai yra tvirti, lengvi ir lengvai apdorojami, tad stogo dengimo darbai vyksta sparčiai. „Kiekvieno lakšto ilgis apskaičiuojamas ir gamykloje nupjaunamas pagal konkrečios stogo vietos, kur jis bus tvirtinamas, ilgį. Tačiau priklausomai nuo stogo formos, gali prireikti lakštus pjauti ir statybvietėje. Lakštai pjaustomi tik plieno lakštams skirtais, specialiais įrankiais ar žirklėmis, kurie nekaista pjovimo metu. Lakštus pjaustyti abrazyviniais diskais griežtai draudžiama, nes nudega ir taip yra pažeidžiami apsauginiai sluoksniai, prarandama teisė į garantiją“, – pataria M. Grigaliūnas.

Montavimo metu stogo dangą reikia saugoti nuo įbrėžimų, stogdengiai turėtų avėti avalynę minkštais padais, metalo pjovimo atliekos ar drožlės iškart turi būti kruopščiai nuvalomos. Jei pastebimas įbrėžimas, jį reikia padengti tam pritaikytais, remontiniais dažais.

Persidengimas ir tvirtinimas. Išilgai plieninės stogo dangos lakštų jungti dažniausiai neprireikia, labai retai kada stogo šlaito ilgis viršija maksimalų tam tikram profiliui leidžiamą ilgį. Čerpiniams profiliams jis siekia 6-8 m, trapeciniams ir klasikiniams – 10 m.

Prieš pradedant dengti dangą labai svarbu įvertinti ar išlaikytas šlaito kampų statumas, karnizo tiesumas. Pritvirtinus pirmą lakštą nevisiškai statmenai karnizo linijai – nukrypimas su kiekvienu sekančiu lakštu bus vis labiau ir labiau matomas.

Stogo keitimas. Visuomet aktualus klausimas – stogų dangos keitimas. „Nusprendus renovuoti stogą, pirmiausia reikia įvertinti jo konstrukciją: atkreipti dėmesį į medinės konstrukcijos būklę, ar nėra vietų, kurias reikėtų pakeisti, sustiprinti. Dengiant stogą plienine danga nereikia nei specialaus vientiso pakloto, nei tvirtesnių medinių gegnių – grebėstų konstrukcijos. Jei rinksitės čerpinius profilius, grebėstus teks įrengti reikalingais atstumais.